2019-12-14
„Man Vaižganto žodžiai buvo kaip duona – kvapnūs ir skalsūs“.
Monsinjoras K. Vasiliauskas
PAMINĖTOS VAIŽGANTO GIMIMO METINĖS
Gruodžio 3 d. mokykloje vyko mokslinė konferencija „Dariau gera kitiems, o pats tapau laimingas“, skirta Juozo Tumo-Vaižganto 150-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginį vedė 10 klasės mokinė L. Januškaitė.
Integruoto projekto pristatymui ruoštasi atsakingai: 5–10 kl. moksleiviai domėjosi XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Lietuvos istorijos niuansais, nepriklausomos valstybės kūrimosi įvykiais, susipažino su Vaižganto kūriniais, išsiaiškino, kodėl jų veikėjai vadinami „deimančiukais“ ir t. t. Vaižgantas visada save vadino visuomenės tarnu, deklaravo, jog labiausiai mylėjęs tik Lietuvą ir lietuvius, tad jo asmenybės žavesys ir toks pilietiškas nusiteikimas tapo puikiu pavyzdžiu nūdienos jaunajai kartai.
Parengti pranešimus, atlikti kūrybines užduotis moksleiviams padėjo gausus būrys pedagogų: istorijos mokytoja A. Pocienė, lituanistės V. Brunalienė (renginio sumanytoja ir organizatorė) ir A. Prižginaitė, užsienio kalbų specialistės J. Lisauskienė ir I. Smilingienė, dailės ir technologijų mokytoja I. Paulienė, biologijos mokytoja A. Gedgaudienė, tikybos mokytojas I. Patackas, informacinių technologijų mokytoja N. Donėlaitė, bibliotekos vedėja A. Bončkienė.
Konferenciją „Dariau gera kitiems, o pats tapau laimingas“ pradėjo 9 klasės mokinė A. Paulauskaitė: ji pristatė vaizdo pranešimą „Lietuva, kai gyveno ir dirbo Vaižgantas“.
8 klasės moksleivės E. Stonkutė ir Ž. Prižgintaitė renginio dalyvius supažindino su svarbiausiais Vaižganto biografijos faktais (pranešimas „Juozo Tumo-Vaižganto biografija: gyvenimas ir veikla“).
Mokyklos lituanisčių parengti penktokai I. Stroputė, G. Falkytė, J. Domarkas ir B. Laurinavičius bei šeštokė G. Mataitytė išraiškingai skaitė ištraukas iš J. Tumo kūrinių („Ant Popšutės kalno“, „Tėvelis obuolį reškia“). Pastarojo teksto epizodas suskambo ir kitomis kalbomis: į rusų kalbą jį išvertė devintokė A. Paulauskaitė, angliškai kūrinio ištrauką perskaitė 8 klasės mokinys M. Daračius.
Įdomus buvo aštuntokės K. Narvilaitės pranešimas „Augalai Vaižganto „Pragiedruliuose“: tarmiškai ir moksliškai“. Jaunoji lektorė skaitė garsųjį pievos aprašymą ir aiškino, kokius augalus mini J. Tumas: „žvangučiai“ – didysis barškutis, „karčiasultės“ – aitrusis vėdrynas, „tulipanas“ – darželinė tulpė, „stabariai arkliadančiai“ – paprastasis kietis ir t. t.
Pagrindinis Vaižganto darbas – būti kunigu. Amžininkai mena, kad tai buvo savo pašaukimą suradęs kunigas. Pranešimą „Vaižgantas – kunigas“ pristatė aštuntokės G. Džiugelytė ir M. Raminaitė.
Apie J. Tumo – Vaižganto kūrinius ir jų veikėjus „deimančiukus“ kalbėjo 9 klasės mokinė E. Beržanskytė.
Prasmingiausias Vaižganto mintis, frazes apie tėvynę, tautiškumą, patriotiškumą, žmogaus pareigas, šeimos santykių dvasingumą, gamtos įvairumą perskaitė ir pakomentavo bibliotekos vedėja A. Bončkienė („Visų svarbiausia – švari žmogaus sąžinė, graži siela“, „Žmonės – stiprios gamtos stiprūs padarai“, „Žmogus – gamtos karalius ir vainikas“). Ji kartu su informacinių technologijų specialiste N. Donėlaite suorganizavo ir viktoriną „Pralenkęs laiką“, skirtą Vaižganto gyvenimui ir veiklai pažinti.
J. Tumas mėgo bendrauti su visais žmonėmis, o konferencijos dalyvius prisėsti ir pabendrauti pakvietė dešimtokai. Jie iš perdirbamų, ekologiškų medžiagų pagamino pufus (su išsiuvinėtais gyvybės medžio motyvais, gimtųjų vietų pavadinimais ir kt.).
2019 m. valstybės mastu paskelbti Vaižganto metais. Taigi konferencijos „Dariau gera kitiems, o pats tapau laimingas“ pranešėjai ir klausytojai nemažai sužinojo apie šio lietuvių kultūrai labai reikšmingo ir nusipelniusio žmogaus darbus, gyvenimą, kūrybą, susipažino su įdomia asmenybe, galinčia būti pilietiškumo pavyzdžiu.