Tarptautinis projektas „How to survive in nature“

Kartenos mokykla-daugiafunkcis centras laimėjo tarptautinį mokyklų partnerysčių projektą „HOW TO SURVIVE IN NATURE“ – „GYVENKIME DARNOJE SU GAMTA“. Svarbiausi šio projekto tikslai: tobulinti mokytojų kompetencijas vykdant ugdomąją veiklą lauke (gamtoje); sudaryti galimybę bendradarbiauti ES šalių mokytojams; ugdyti mokytojų ir mokinių kritinį mąstymą ir tarpkultūrines kompetencijas; parodyti tėvams, kaip yra svarbu, kad vaikai prasmingai praleistų kuo daugiau laiko lauke; ugdyti dalyvių bendravimo ir asmeninius įgūdžius; į bendrą veiklą įtraukti tėvus.  Projektas buvo pateiktas Erasmus+ programos Bendradarbiavimas inovacijų srityje ir dalijimasis gerąja patirtimi kategorijoje Mokyklų mainų partnerystės (spalio mėnesį mokykla su Erasmus+ Švietimo mainų paramos fondu jau pasirašė projekto finansavimo sutartį).

Mūsų mokykla tapo ne tik tarptautinio projekto partnere, bet ir jo koordinatore. Kiti projekto partneriai:

ALI FUAT CEBESOY ILKOKULU, Stambulas, Turkija; 
Scoala Gimnaziala „Grigore Moisil“,  Ploiesti, Rumunija;
Agrupamento de Escolas nº 1 de Beja,  Beja, Portugalija;
III. osnovna sola Celje,  Celje, Slovėnija.

Tarptautinio projekto veikla truks 2019-2021 m. m. Visų partnerių mokyklose bus vedamos įvairių dalykų pamokos, jos bus organizuojamos lauke (gamtinėje aplinkoje). Į šią veiklą turėtų įsitraukti ir tėvai. Taip pat savo veiklas ir jų rezultatus (metodinė medžiaga, mokinių darbeliai ir kt.) mokytojai turės pristatyti projekto partneriams.

Veiklų temos:

1. MOKYMASIS GAMTOJE (LAUKE) – DABARTINĖS TENDENCIJOS EUROPOJE (2019 m. lapkričio mėn. Turkija).
2. GAMTA IR SKAIČIAI (skaičiavimas). (2020 m. vasario mėn. Rumunija).
3. GAMTA IR RAŠTINGUMAS (2020  m. gegužės mėn. Portugalija).
4. GAMTA IR MOKSLINIAI TYRINĖJIMAI (2020 m. spalio mėn. Slovėnija).
5. GAMTA IR SAVĘS PAŽINIMAS PER MENUS IR AMATUS (2021 m. kovo mėn. Kartenos mokykla, Lietuva).

Projekto koordinatorė, rusų k. mokytoja Jūratė Lisauskienė

 

IŠ PROJEKTO VEIKLOS:

2021-12-13–17                                                                                                                                                                                                                       LAIŠKAI IŠ SLOVĖNIJOS, CELJE.      
                                                                                                                                                                                                                                                                                                              

                                                                                                                                                                                                   1 darbo diena
Projektas How to survive in nature po Erasmus + vėliava skrenda,  bėga, lekia. Ir mes, dar vakar išlėkusios pas partnerius į Slovėnijos miestą Celje, šiandien jau pasiraitojom rankoves ir  ne tik  mokėmės, kaip išgyventi gamtoje, bet ir kaip įdomiai joje leisti laiką panaudojant įvairias priemones. Nepatikėsit – šiuo metų laiku dar sliekų radom! O kaip manot, kokio dydžio tarakonai gyvena mūsų šylančioj planetoj? Ar jais galima tik gėrėtis, ar ir užkąsti?

Na,  miesto džiunglėse irgi nepasiklydom, suradom viską,  ką reikėjo.

Tikras malonumas buvo lankytis Technoparke, kur galėjai išbandyti, kaip veikia gamtos dėsniai, įžengti į iliuzijų pasaulį ar atsidurti neįgaliojo kailyje.

Ragavome ir Celje miesto istorijos, kuri prasidėjo dar romėnų laikais. Vakarą užbaigėme pasivaikščiojimu po nuostabų kalėdinių šviesų parką ( beveik  kaip šiais metais Kartenoje, tik daaaaaaaaaug didesnį).

Užteks, varom gult, nes ryt laukia atsivežtų namų darbų pristatymai ir nauji iššūkiai ... Kartenos mokykla- daugiafunkcis centras.
                                                                                                                                                                                                  2 darbo diena
Ši diena prasidėjo įprastai: rytmetinis pasiruošimas, pusryčiai, mokykla nuo 8.00 val. O kas mokykloj? Ogi namų darbų patikrinimas, klasės darbas, aptarimas  (arba, kaip dabar madinga vadinti, refleksija) ir vėl planai ateičiai, ir vėl namų darbai. Kadangi projektas How to survive in nature, finansuojamas  Erasmus + , yra suskirstytas temomis, o Slovėnijos tema yra skirta gamtos mokslams, tai rodėm visiems, kaip jūs per pamokas maknojate po pelkes, gręžiate samanas, tyrinėjate augalų lapus-žiedus-sėklas, pagal medžius, skruzdėlynus ir kitus panašius dalykus nustatinėjate pasaulio šalis ir pan.

Visi žinote, koks palengvėjimas ateina, kai atsiskaitai namų darbus. Taip ir mums - po pristatymų ir aptarimų buvom nuvežtos pažiūrėti ir išbandyti, kaip gamtos dovanos gali būti panaudotos žmogaus gyvenime: sužinojom ir patyrėm, kuo sveikatai ir grožiui naudingos ramunėlės ar medetkos, kur dėti smėlį, jei jo daug... Pasirodo, panaudojant smėlį, galima ne tik puodą nušveisti, kai išverdi košę ant laužo, bet galima ir stiklą pagaminti. Ir dar kokį! Tokį, kurį į savo rankas paima pasaulio galingieji ir įžymieji, pavyzdžiui, lenktynininkas Šumacheris, Anglijos karalienė ar net pats popiežius...

Tokia buvo vakarykštė diena, o šiandien mūsų ir vėl laukia naujos patirtys.
                                                                                                                                                                                                  3 darbo diena
Vis dar  mokomės išlikti gamtoje pagal projektą How to survive in nature. Įprastinis ryto ritualas. Autobusas. Ljubljana (ne Liubliana).  Fantastiškai puikus, įdomus ir, svarbiausia, naudingas patirtimi ir idėjomis gamtos mokslų centras. Viskas lyg ir įprasta, XXI a. daugiau ar mažiau žinoma. Ir ... Gilus sukrėtimas, šokas, stresas - pravėrę Slovėnijos švietimo istorijos muziejaus duris, atsiduriame XIX amžiaus mokyklos klasėje: priešais mus stovi mokytojas, su kuriuo turi pasisveikinti tardamas „tepadeda jums Dievas, ponas mokytojau"; reikia sėdėti po tris viename suole; jei nerašai kreida ant grifelinės lentelės, privalai visą pamoką rankas laikyti sudėtas už nugaros; į mokytojo klausimus gali atsakyti tik atsistojęs. Jei prasižiojai neklaustas, pasakei ką nors draugui ar, neduok Dieve, susijuokei, eini ant bausmių suolo (nepainiokit su nusiraminimo suoleliu) ir, sudėjęs rankas lyg maldai, skaitai pakabintas ant sienos elgesio taisykles tiek kartų, kiek liepė mokytojas.

Apie jokius fotografavimus ar filmavimus nė kalbos negali būti - tuoj ta „zabova" konfiskuojama ir dar džiaugiesi, jei mokytojas neliepė per visą miestą eiti namo su prikabinta ant nugaros asilo galva. Brrrrr... Ar domėjosi kas tada vaikų teisėmis, ar vykdė kokias patyčių programas??? Po skambučio lengviau atsidusom, palinkėjom ponui mokytojui Dievo palaimos ir nėrėm lauk, kad tik netektų ant kokių žirnių paklūpoti.

Likusį laiką grožėjomės kalėdine Ljubljanos panorama, giliai į krūtines traukėme gaivų žiemos vakaro orą ir džiaugėmės, kad grįžom į XXI amžių.

Tą džiaugsmą kiek temdė atėjęs laikas skirtis su svetinga, įdomia ir gražia šalimi bei kolegomis, su kuriais dalijomės ne tik profesine, bet ir asmenine patirtimi. O šįryt lėktuvas pakilo namų pusėn 7 val. ryto. Sudie, Celje, sudie,  Slovėnija! Ir iki susitikimo Portugalijoje, nes mūsų išgyvenimo pamokos gamtoje dar nesibaigė...
                                                                                                                                                                                                                                                                                    Projekto koordinatorė rusų k. mokytoja Jūratė Lisauskienė

           

Visos nuotraukos fotogalerijoje

2021-09-28–2021-10-03

                                   Projekto pamoka Rumunijoje

           

 

Visos nuotraukos fotogalerijoje

2021-09-20

     Tarptautinio projekto veiklos („Gyvenkime darnoje su gamta“)
                            Grybavimo sezonas atidarytas!

Kas jungia grybus, Kartenos sklandymo klubą ir sodybą Peceliuose? – MES

Ant saulelė vėl nuo mūs atstodama ritosi,
Ir skambutis vėl į klases mokytojus beigi mokinius sukvietė.
Spalvotų kardelių glėbius į vazas dideliausias sumerkė,
Ir naujus mokslo metus virpėdams pradėjo.
Tuo mokyklos bendruomenė projektą vykdyt pagavo
Ir planą neblogą iš anksto sumisliję,
Tris punktus, pakaušius pakrapštę, vieningai susitarė.
PIRMAS numato miške smagiai pagrybauti,
Kad nė viens iš didelio pulko
Grybų netinkamų namo nesineštų,
Bet musmirę žalią nuo valgomo grybo atskirti galėtų.
Miškan visi sugužėjom, o ten akį veria,
Augalėlių visokių vaizdai ažu širdies tvaria,
O širdžiai apsalus ne vienas dūmojom,
Kad patekom samanų ir grybų rojun ...
Įniko grybautojai ne tik peiliais darbuotis-
Turėjo po tris rūšis grybų nufotografuoti:
Tris, kur gerai pažįsta ir valgo šeimyna,
Tris, kur pažįsta, bet valgymo nieks negamina,
Ir dar tris, kurių negirdėję, surasti,
Kad prigimtį jų išsiaiškintų ir galėtų suprasti,
Virti ar kepti, troškint, ar ... išmesti ...
ANTRUOJU gi punktu į Kartenos sklandymo klubą nukakti suskatom.
Nu tą, kursai šalia miško su grybais yra budavotas,
Ir orlaivius beigi skraidykles visokias
Akim ir rankom smalsiom viernai iščiupinėti.
Tūls Linas, skraidyklių žinovas ir gaspadorius
Dyvų vsokių pribliužnijo, džiaugsmą visiems padarydams,
Ir debesų greitų pulkus aplenkti kožnam žiopliui pasiūlė.
Bežiopsant laikas, kaip paukštis, dangum nuplasnojo,
O mes gi dar TREČIĄ punktą įvykdyt viernai pasirėdėm:
Į Pecelius, į Sauliaus valdas ant Minijos kranto nukakom,
Kad atilsį gautumėm, irgi pilvus tuščius lig soties prigrūstume,
Irgi po tam, kad grybus surautus viernai surūšiuotumėm,
Ir mamos Simos mūdrus pamokymus apie jų ruošimą sužinotumėm ...
Vat taip ir vyksta projektas Erasmus +‘o remiamas,
Ir mūsų HOW TO SURVIVE IN NATURE vadinamas,
Po Kartenos žemę (ir ne tiktai) klajojantis ...
P.S.
Nuo dūšios man noris dviem gaspadoriam viežlybai dėkavoti,
Katrie į valdas kiekviens savo insleido, tai Linui ir Sauliui.
Ir dar mamyčių būreliui, katros ne tik vaikus padėjo daboti,
Bet razumo dar jiems, kaip košės, neskųsdamos krėtė.
Užmiršt negaliu ir Nijolės, ciekaunus vaikus skaičiuoti bemokančios
Ne tik lentoj išmaniojoj, bet dar ir ant miško paklotės...

Rusų kalbos mokytoja, projekto koordinatorė Jūratė Lisauskienė

    

  

                                         

2021-06-17
2021-06-21–22

Keistas derinys: Birštonas ir žygis su panaktinėjimu prie Kartenos piliakalnio

Tai sakot, kad atostogaujat? Aš taip pat. Bet ...  Neramios mano dienos ir naktys – čepsi sąžinė tiesiai į ausį,  graužia be gailesčio - apsigreibiau, kad baigiu sukūsti nuo to graužimo. O sąžinė primena, kad neįvykdžiau duoto pažado – dar neparašiau, kaip mums sekėsi Birštone ir žygyje su panaktinėjimu. Taip, taip, čia vis dar mūsų, Kretingos r. Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenės, ir partnerių Erasmus+ projekto HOW TO SURVIVE IN NATURE veiklos.

Kaip jūs manot, kokio bieso temptis per pusę Lietuvos į Birštono parkus, kai Kartenos apylinkės pilnos kur kas natūralesnės gamtos? Visų pirma (jei dar pamenat), mus kamuoja nepagydoma kelionių traukos liga. Antra, troškom pasirankioti Lietuvos istorijos perliukų, kurių gali net nepastebėti sėdėdamas klasėje. Be to, dar reikia mokėti išgyventi ir svetimoje aplinkoje – juk pasaulis kur kas platesnis nei Minijos slėnis.

Net nustebsit sužinoję, kokią treniruotę galima apturėti Birštono parke kybant-lendant-žirgliojant-šokinėjant-kabarojantis virvėmis-tinklais-laipteliais-tuneliais ... Ar visi susiorientuosite svetimame parke, net ir su žemėlapiu? O gal pajūrio augalai skiriasi nuo pietinės Lietuvos dalies? O gal čia auga tai, ko pas mus anei su žiburiu nerasi? Išdrįsot pakilti virš Nemuno kilpų? Kurioje pusėje namai? Kas žinot, kokias melodijas vinguriuoja pianinu Gabrielė apžvalgos bokšto papėdėje? Galų gale, kas žinot, ką veikti ilgos kelionės metu autobuse? Tikrai ne telefonais žaisti ...

Kad neužmirštume ankstesnių patirčių (ir fizinės treniruotės Birštone), ilgai nelaukę išdrožėm žygin. Čia pat, prie Kartenos piliakalnio. Su nakvyne. Ir su visais privalomais tokio žygio atributais: maudynėmis Minijoje, palapinių statymu, laužo kūrimu ir maisto gaminimu, dainomis pritariant gitarai, siaubo istorijomis, žygiu naktiniais miško takeliais ir susidūrimu su Abakų Lurdo vaiduokliu. Net spėlioti nereikia, ar kas nors tą naktį miegojo. Tiesa, bandančių buvo, juk kitą dieną jiems reikėjo savanoriauti maltiečių dienos centro vaikų stovykloje. Bet nelabai pavyko šis miego planas ...

O kam teko lakstyti po mišką su užduotimis 6 val. ryto ir dar po nemiegotos nakties? Ir dar nesiraukyti, nezyzti ir garsiai nekeiksnoti auklėtojos? Cha – pabandykit, jei atlaikysit, priimsiu į savo auklėtinių klasę. Tiesa, dar reikės mokėti susitvarkyti stovyklavietę.

Baigdama norėčiau pasakyti paslaptį (tikiuosi, mokat laikyti liežuvį už dantų?) – į Birštoną mus lydėjo ir papildomų užduočių paruošė puiki mūsų mokyklos biologijos mokytoja Aušra Gedgaudienė, o žygį paruošti ir atlaikyti talkino taip pat puiki 9 kl. mokinė, šaulė savanorė Evelina Stonkutė bei nuolatiniai mano paramstytojai – auklėtinių tėveliai.

Tebūnie palaiminta tyla, stojusi dingus sąžinės čepsėjimui! Ir norėčiau pataisyti J. Erlicką – Vasara privaloma ne tik vaikams, bet ir mums. O kas nenorit su juo ginčytis, tiesiog paskaitykit patys:https://mintys.lt/eilerasciai/juozas-erlickas-privaloma-vasara

Kartenos MDC rusų k. mokytoja ir projekto koordinatorė  Jūratė Lisauskienė

Nuotraukos fotogalerijoje : išvyka į Birštoną ir žygis su nakvyne

2021-06-15

                                             Žemyn upe baidarėmis

Kretingos r. Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenė užduoda jums labai rimtą klausimą:

- Ar žinot, kurios ligos labiausiai užkrečiamos?

Žinokite, tikrai ne raupai ir ne niežai. Ir tuo labiau ne Covid-19. LABIAUSIAI UŽKREČIAMOS LIGOS – KELIONĖS IR ŽYGIAI! Jei dviračiais važiavo tik septintokai, tai baidarėmis Minija iš Cigonalių iki Kartenos jau plaukė ir šeštokai (pasirodo, neatsparūs jie visai tokioms ligoms). Žinomi ir šių ligų platintojai: geografijos mokytoja ir 6 kl. auklėtoja Rūta Trakienė, rusų k. mokytoja ir 7 kl. auklėtoja Jūratė Lisauskienė, fizinio ugdymo mokytojas, paauklėjantis ir 6, ir 7 klases Marius Meškauskas. Neapsieita ir be išorės  palaikymo - baidares mielai išnuomojo „Minijos baidarių” savininkas Marius Mažeikis. Iš keliauninkų tepaėmė  vienintelį pažadą – surinkti visas Minijos pakrantėse  rastas šiukšles.

Ir rinko kuo sąžiningiausiai. Juk šis plaukimas - ne tik pramoga, bet ir Erasmus+ projekto HOW TO SURVIVE IN NATURE (GYVENKIME DARNOJE SU GAMTA) veiklos. Kuris upės krantas dešinysis, o kuris kairysis? Kur rytai, o kur šiaurė? Kaip atrodo į Raudonąją knygą įtraukti dančiasnapiai? Kokios žuvys gyvena Minijoje? Per kiek laiko galima įveikti tam tikrą atstumą upe? Kaip valdyti baidarę? Ar toli nuplauksi, jei neišmoksi irkluoti kaip komanda, o ne „kaip AŠ noriu“? Kaip tinkamai apsirengti tokiam žygiui?  Pasirodo, svarbu net charakteris, geranoriškumas, mokėjimas dalintis tuo, ką turi, pagalba kitam (net kai neprašo).  Visos šitos „smulkmenos“ ir padeda išgyventi gamtoje.

Geras buvo žygis. Jei kas nors sako kitaip – netikėkit. O gal jie tiesiog atsparūs nuotykiams?

P.S. Kadangi KELIONIŲ liga nepagydoma – laukit kitos žinutės iš Birštono, Nasrėnų ir kitų vietų ir vietelių.

Nuotraukos fotogalerijoje

2021-05-21

                                                      Dviračių žygis,
                                                             arba
                                      Auklėtoja, mes jūsų nepaliksim

Kretingos r. Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenė vis įsigudrina pralįsti pro karantino adatos skylutę ir savo tarptautinį Erasmus + projektą  ,,HOW TO SURVIVE IN NATURE“ 2019-1-LT01-KA229-060736_1 tęsti kaip įmanoma „gyviau“: tai kelionė į Reiskių tyrą praėjusį birželį vos atšaukus karantiną, tai žygis pajūriu pėsčiomis iš Šventosios į Palangą dar nespėjus paskelbti antro karantino, tai dabar – vos pralaisvėjus ilgalaikiams suvaržymams – dviračių žygis. Ir viskas skirta tam, kad jaunimas mokytųsi pažinti gamtą, susidraugautų su ja, gyventų su ja darnoje ir .. išgyventų joje.

Nedaug kas žino, koks smagus dviračių maršrutas Kartena – Martynaičiai – Dauginčiai - Vėlaičiai – Kartena. Nei daug, nei mažai – apie 15 km. Ir kieno gi galvoje braido tokios pašėlusios mintys – minti pedalus takais takeliais? Išduosiu paslaptį – Mariaus Meškausko, fizinio ugdymo mokytojo. O jei tos mintys  susišūkauja su visos 7 klasės ir jų auklėtojos pamąstymais, gero nelauk – tikrai bus materializuotos.
Paprastai matuoti tuos 15 km neišeina – reikia prisigalvoti užduočių. Juolab, kad tarptautinis projektas „Kaip išlikti gamtoje“(HOW TO SURVIVE IN NATURE), remiamas programos ERASMUS +, vis dar vykdomas „ant pasiutimo“ visoms pandemijoms.

O išlikti gali padėti tik gamtos pažinimas ir draugystė su ja: kokios žolelės gydo, iš kokių galima išvirti arbatą; kur jos auga ir kur jų ieškoti; kaip sukurti laužą be degaus skysčio; iš ko ir kaip surišti trikojį puodui pakabinti; kokie medžiai mus supa, kaip juos panaudoti o gal, šiukštu, neliesti...O apie visa tai dar reikia papasakoti angliškai – juk turime dalintis patirtimi ...

Viskas būtų nieko,  septintokai būtų apsisukę per kokias 3 val. Bet ne – auklėtoja tai „fotkina“, tai padūsta prieš kalniuką, tai vėl ką liepia surasti – viena gaišatis...Bet...O kur skubėti? Oras tinkamas, kompanija puiki, o karantinas „užkniso“ su savo izoliacijomis...

Taigi nepametė septintokai nei auklėtojos, nei mokytojo Mariaus, tik pasportavo, pabendravo, pasisėmė išminties iš gamtos lobių skrynios.

Ir planai jau nauji braido galvose – baidarės, Birštonas, naktinis žygis ...

Ir vis nesibaigiantis mokymasis sugyventi su gamta ir  išgyventi joje ...


                                                       Dėkinga nepamesta auklėtoja, projekto koordinatorė Jūratė Lisauskienė

Nuotraukos fotogalerijoje

2020-09-18

                                                                      Į PAJŪRĮ – MOKYTIS

Vieną gražų penktadienį (ne tą, kai lijo) Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro septintokai sėdo į maršrutinį autobusą, nusipirko po bilietą (pasirodo, tą moka ne visi, juk mokykliniame autobuse to daryti nereikia) ir išvažiavo Šventojon. Nieko čia ypatingo.

Ypatinga buvo tai, kad, atvykę prie jūros, jie nesimaudė, nesidegino, net nežaidė pliažo tinklinio. Jie tiesiog patraukė pėsčiomis pajūriu Palangos pusėn. Krykštavo, bėgiojo, braidė jūroje, kramsnojo sumuštinius ir ... mokėsi: ieškojo mažiausiai 3 rūšių moliuskų kriauklių ir bent 3 skirtingų dumblių pavyzdžių, fotografavo kopų augaliją, rinko medžiagą rašinėliui, stebėjo pajūrio orą, kad galėtų aprašyti jį rusiškai ir pan. Mokinius taip pat kankino įvairūs klausimai... Kuo nusipelnė Lietuvai Simpsonas (Lizos, Barto ir Megės tėvas)? Ar galima raugti agurkus jūros vandenyje? Kuo naudingas smėlis ir kam jį galima panaudoti? Kaip apskaičiuoti judėjimo greitį ir suspėti į maršrutinį autobusą, kad nereikėtų ilgai laukti ar dar šmotą kelio eiti pėsčiomis iki namų? Ar svarbus komandinis darbas, norint pasiekti bendrą tikslą? Surinkti pagaliukai, stikliukai, akmenukai – dailės mokytojos užduočiai; fizinio ugdymo mokytojas jau savaime turėtų visiems po 10 parašyti (ir auklėtojai taip pat).

Septintokai judėjo judumo savaitę ir dar po jos. Jie tyrinėjo pajūryje gamtos paslaptis ne tik dėl projekto KAIP IŠLIKTI GAMTOJE (HOW TO SURVIVE IN NATURE), kurį finansuoja programa Erasmus+. Jie darė visa tai dėl pačios paprasčiausios priežasties – septintokams tai buvo įdomu...

                                                                                                                                                                                                                  Septintokų auklėtoja ir projekto koordinatorė Jūratė Lisauskienė

Nuotraukos fotogalerijoje

2020-06-18

                                              Labas, Vasara! Sudie, Karantine …

Pagaliau! Pagaliau galime pasinerti į vasaros malonumus ir atsisveikinti su karantinu! Jau žinau, žinau, kaip tai padarysime su mano šeštokais! Mažytis žygis į pelkę ir poilsiukas prie Minijos. Mintyse jau rikiuoju naudą: pratęsim tradiciją baigti mokslo metus žygiu į gamtą; vaikai per trumpą laiką daug patirs ir išmoks; jie galės išbandyti save gana ekstremaliomis sąlygomis; gaus apdovanojimą už pastangas (maudynes Minijoje) ir ... atgaivins tarptautinio projekto HOW TO SURVIVE IN NATURE („Kaip išlikti gamtoje“), kurį finansuoja Erasmus+ programa, veiklą. Karantinas tarsi pasityčiojo iš mūsų – prikaustė namuose prie kompiuterių tuo metu, kai reikėjo mokytis ne tik sugyventi su gamta, bet ir išgyventi joje.

Taigi surėmė pečius matematikė I. Pipirienė, lituanistė A. Prižginaitė, dailės mokytoja I. Paulienė, įteikė užduotis šeštokams ir su biologe A. Gedgaudiene, IT ir fizikos mokytoja N. Donėlaite išsiuntė į Reiskių tyrą. Ir skaičiavo žygeiviai paukščius praskrendančius, ir gaudė gražiausius kadrus meninei fotografijai, ir rezgė mintyse eiles, aprašymus, ir galvojo taikliausius nuotraukų pavadinimus tyro garbei. Lyg to būtų negana, mokytoja A. Gedgaudienė lyg burtininkė iš kuprinės traukė pelkės augalų augalėlių, gyvūnų gyvūnėlių vardus ir pavardes, jų naudos ir svarbos žmogui įrodymus, pačiupinėti, pauostyti ir net paragauti leido. O prie tyro ežero dar ir viktoriną surengė, patikrino, kas ką prisiminė, įsidėmėjo. Suvedusi rezultatus, man, kaip auklėtojai, visus šeštokus į septintą klasę perkelti leido.

Nemanykit, kad viskas taip lengva buvo. Saulutė ir atstumai greitai įvertino pasiruošimą žygiui ir parodė, kad kiekviena smulkmena yra svarbi. O, bet , tačiau – visą nuovargį Minija nusinešė, nuplukdė nežinia kur...

O šeštokai – septintokai šokinėjo nuo tramplino tiesiai į vasaros atostogų glėbį ...

                                                                                                                                                                                Buvusių šeštokų – būsimų septintokų auklėtoja ir projekto koordinatorė J. Lisauskienė

Nuotraukos fotogalerijoje

 

2019  m.

https://erasmusprojectnature.wordpress.com/kretingos-rajono-kartenos-mokykladaugiafunkcis-centras-kartena-latvia/

 

2019-12-19

  Vizitas Stambule

JUNGIANTYS BOSFORO TILTAI

Rugsėjo mėnesį startavęs projektas, lapkričio 26–30 d. d. sukvietė penkių šalių: Lietuvos,Turkijos, Slovėnijos, Rumunijos ir Portugalijos, partnerius į pirmą susitikimą Stambule. Reikėjo pristatyti jau nuveiktus darbus, aptarti ir palyginti gautus apklausų rezultatus, suplanuoti būsimas veiklas ir susitikimų datas ir, žinoma, galų gale paspausti rankas naujiems kolegoms gyvai, o ne beribėje interneto erdvėje.

Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro trijų mokytojų komanda (mokyklos dirktorės pavaduotoja, biologijos mokytoja A.Gedgaudienė, rusų k. mokytoja J. Lisauskienė ir anglų k. mokytoja I. Smilingienė) savo lagaminuose vežėsi puikiai atliktus namų darbus: mokinių kurtus projekto logotipo konkursui skirtus piešinius (mokyklinį etapą organizavo dailės ir technologijų mokytoja I. Paulienė) bei pirmos mokinių ir jų tėvų apklausos rezultatus (ją organizavo IT ir matematikos mokytoja N. Donėlaitė).

Jaudinantis ir nuoširdus svečių sutikimas Atašero Ali Fuat Cebesoy İlkokulu mokyklos kieme bei pasveikinimo programa, kurioje pasirodė mažieji mokyklos šeimininkai, malonūs susitikimai su švietimo bei savivaldybės vadovais – visa tai graži vizito pradžia. Apžiūrėjome ir mokyklos teritorijoje pradėtą kurti sodą. Žinant, kad Stambulas – 18 mln. turintis miestas ir žemės lopinėlis yra labai vertingas, šis nedidelis daržiukas – tikras stebuklas.

Atsakingas darbas laukė renkant projekto logotipą. Iš 13 konkursui partnerių pristatytų piešinių laimėjo mūsų mokyklos 7 kl. mokinio Pauliaus Drakšo kurtas darbas. Nuo šio susitikimo jis puikuosis ant visų projekto dokumentų šalia projektą finansuojančio Erasmus+ Švietimo mainų paramos fondo ženklų.

Buvo pristatyti partnerių mokyklose atlikti tyrimai apie mokinių savarankiškai leidžiamą laiką lauke bei gamtoje vedamas pamokas, t.y. apie sudaromas sąlygas kuo daugiau laiko praleisti lauke, pažinti gamtą bei būdus, kaip pasinaudoti ja, kaip mokymo (-si), tyrinėjimo aplinka. Klausimai buvo tie patys, skyrėsi tik respondentų gyvenamoji aplinka – visų partnerių mokyklos įsikūrusios didžiuliuose miestuose, kur gamtos daugiau gėlių vazonėliuose, nei aplinkui, o mūsų Kartena, ko gero, mažesnė už Stambule įkurtą Nezahat Gökyiğit botanikos parką. Atsakymai vienu aspektu skyrėsi, o kitu buvo gana panašūs. Daugiau laiko gamtoje savarankiškai leidžia lietuviukai, bet vedamų pamokų lauke (gamtoje) procentas labai panašus. Gal mes neišnaudojame savo galimybių? Tiesą sakant, tam ir skirtas šis projektas.

Dalyvavome seminare, kuriame puikią paskaitą tema „Mokymasis gamtoje (lauke) – dabartinės tendencijos Europoje“ pristatė ir praktinius užsiėmimus vedė profesorė dr. Ijlal Ocak bei jos kolega iš Afyon Kocatepe universiteto. Praktinė veikla persikėlė į Nezahat Gökyiğit botanikos parką. Jos metu išbandėme keletą mokymo (-si) gamtoje bei jos tyrinėjimo metodų. Be galo įdomi patirtis mūsų laukė Ali Fuat Cebesoy İlkokulu mokyklos lauko klasėje, kai išlikimo gamtoje instruktorius Kutsal Zafer Şahin rodė, kaip nepasiklysti miške, kaip nustatyti pasaulio šalis, apskaičiuoti laiką be laikrodžio ir pan. Tokie dalykai ne naujiena daugeliui vyresnės kartos žmonių, tačiau didelė  dalis šiuolaikinio jaunimo paklausta, kaip reikia įkurti laužą, sako – reikia užpilti degaus skysčio, o nepasiklysti miške padės telefoninės programėlės...

Su kolegomis dalijomės patirtimi ir idėjomis apie mokymo (-si) gamtoje (lauke) būdus ir metodus, aptarėme numatomus darbus, pakoregavome būsimų vizitų datas. Kitas susitikimas numatytas 2020 m. kovo mėnesį Scoala Gimnaziala ,,Grigore Moisil”, Ploiesti, Rumunijoje. Tema: Gamta ir skaičiai.

Manote viskas? Žinoma, kad ne. Turkijos, Stambulo istorijos ir kultūros pažinimo programa buvo tokia pat įtempta ir koncentruota – kelių tūkstančių metų istoriją pažinti per trumpą laiką tikrai neįmanoma. Mėlynoji mečetė, Sofijos soboras, milžiniška geriamo vandens talpykla, vadinama Basilica Cisterna, Topkapi rūmai, Auksinio Rago kyšulys. Ir Bosforo sąsiauris. Sąsiauris, skiriantis Europą ir Aziją. Ir tiltai. Tiltai, kurie sujungia ne tik Stambulo miesto dalis, ne tik Europos ir Azijos krantus, bet ir mus.

Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro rusų k. mokytoja,
projekto koordinatorė Jūratė Lisauskienė

Nuotraukos fotogalerijoje

 

2019-12-14

 Sukurtas projekto logotipas

Svarbus tarptautinio projekto akcentas – jo logotipas. Taigi projekte dalyvaujančių šalių atitinkamų mokyklų moksleiviams teko padirbėti – pagal pateiktus reikalavimus sukurti logotipą.

Kūrybinė veikla vyko ir mūsų mokykloje: projekto logotipus kūrė 5–10 kl. mokiniai. Buvo suorganizuota kūrybinių darbų paroda: originaliausiais pripažinti trijų moksleivių darbeliai.

Lapkričio 27–29 d. Stambule (Turkija) įvyko pirmasis tarptautinio projekto partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo pavaduotoja ugdymui A. Gedgaudienė, anglų k. mokytoja I. Smilingienė ir rusų k. specialistė J. Lisauskienė (į Stambulą mokytojos vežėsi ir trijų įdomiausių logotipų pavyzdžius). Grįžusios iš komandiruotės, pedagogės pranešė džiugią žinią – 7 kl. mokinio P. Drakšo sukurtas logotipas tapo ir viso tarptautinio projekto „HOW TO SURVIVE IN NATURE“ atpažinimo ženklu (logotipu). Paulius pavaizdavo visų 5 šalių – projekto partnerių – vėliavas (pasirinkta medžio lapų forma), kurias sukomponavo tarsi herbą. Visas darbelis atliktas kruopščiai ir tvarkingai.

Sveikiname jaunąjį kūrėją su tarptautine sėkme ir dėkojame moksleiviams talkinusiai dailės mokytojai I. Paulienei!

 

3 geriausi mūsų mokyklos mokinių sukurti logotipai:

     

Projekto logotipo rinkimai Stambule (Turkija):

  

  

Atnaujinta 2024-04-09 © Kartenos vidurinė mokykla. Visos teisės saugomos. Sprendimas:Creative partner