2014-12-26
Adventinė gerumo akcija – senelių lankymas
Adventas ir Kalėdos – dvi neatsiejamos sąvokos, atėjusios į mūsų kultūrą iš svetimų kalbų, tačiau jos tapo tokios įprastos, kad, atrodo, yra savaime suprantamos. Regis, niekam nėra naujiena, kad Šv. Kalėdos – tai Kristaus gimimo šventė, tačiau mūsų laikmečiu jau tapo įprasta švęsti jas tokiu būdu, kuris ne tik neatspindi Šv. Kalėdų šventės prasmės, bet ir apskritai nėra nei tikrai krikščioniškas, nei tikrai teisingas. Vartotojiškas gyvenimo būdas dažnai aptemdo religinę Šv. Kalėdų prigimtį. Todėl yra svarbu nepamiršti tikrosios Kalėdų esmės, kam ir kaip turime būti dėkingi.
Pats adventinis laukimas ir yra ramus pasvajojimas, pameditavimas, pamąstymas. Galbūt, bemąstydami apie savo gyvenimą, pamatome, kad turime kažkokių bėdų, ką mes vadiname nuodėme, suprantame klaidas, kurios mus klampina ir neleidžia judėti į priekį. Tada tikrai būtų kvaila tiesiog sėdėti ir nieko nedaryti. O Adventas suteikia tikrai gerą progą.
Tokia proga daugelį metų iš eilės naudojasi Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro Jaunieji maltiečiai ir jų vadovė, socialinė pedagogė Vida Tamošauskienė. Šiemet į gerumo akciją buvo pakviesti ir noriai dalyvavo etikos-anglų kalbos mokytoja Rūta Valaitytė, choreografijos mokytoja Janina Vaičekauskienė ir meno vadovas Rimantas Varkojus. Su jaunaisiais maltiečiais iš 9 klasės mokytoja Rūta Valaitytė sukūrė nemažai kalėdinių atvirukų, kuriuos gerumo akcijos metu padalino vienišiems ir ne tik vienišiems seneliams. Net 39 Kartenos globos ir slaugos ligoninės slaugytiniai – seneliai – turėjo progos pasidžiaugti paprastomis, bet kartu ir nuostabiomis dovanėlėmis: kūčiukais, vaikų gamintais atvirukais ir adventinėmis, kalėdinėmis dainomis. Aišku, svarbiausia dovana jiems buvo jaunųjų maltiečių, jų vadovės ir meno vadovų dėmesys, bendravimo šiluma.
Gerumo dalinimo būdais mes ieškome kelio į savo širdies gelmę. Šis kelias pirmiausiai veda į sielos ramybę, kurios mums taip reikia, kad įsiklausytume į save ir savo dvasia pasiruoštume susitikti su neaprėpiamu Dievu, kuris nori pas mus ateiti. Turi atsiverti nauji mūsų sielos vartai, nes pro senuosius malonė negali įžengti į sielos vidų ir jos paliesti. Žengdami į atpirkimo ilgesį, kuris glūdi slapčiausioje mūsų sielos gelmėje, atrandame ne tik vaikystę primenančias Kalėdų Senelio dovanas, spalvingas švieseles, bet ir į viltį, ir tikrą ateitį.
Šv. Kalėdos nėra tik sentimentų šventė, kad kadaise kažkas buvo įvykę, bet kad tai, kas įvyko tomis dienomis, yra dabartis, ir todėl mums teikia nuolatinę viltį. Jeigu namai ir širdys būtų tokios uždaros, kad nieko nebelauktų, tai Adventas ir Šv. Kalėdos mums būtų beprasmės. Tačiau, žvelgdami iš savo gyvenimo tamsybių ir suvaržymų į šviesą ir laisvę, į gyvenimo pilnatvę, imame trokšti kažko daugiau. Būkime atviri gerumui, dalinkime džiaugsmą, ramybę, šilumą šalia esančiam, artimui, visiems. Ramių, gerų, džiaugsmingų Šv. Kalėdų.
Etikos-anglų kalbos vyr. mokytoja Rūta Valaitytė
Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/kita/mintys-pradedant-advento-kelione-134893#.VJk2eDYkA#ixzz3MiCNiarK