Projektas „Duonos kelias nuo grūdo iki stalo“
Kartenos duonos kepyklėlę aplankė mažieji darželinukai
Lietuviai nuo seno garbino duoną, suteikė jai stebuklingų galių. Juk buvo laikai, kai žmogus be duonos vargiai galėjo išgyventi. Ir nors šiais laikais maisto produktų pasirinkimasdidžiulis, parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių rūšių miltinių kepinių, vis vien duona lietuviui nepakeičiamas valgis. Tačiau ar kiekvienas šių laikų žmogus, o ypač vaikas, žino, kokį ilgą ir sunkų kelią tenka nueiti, kad šviežios, kvapnios duonelės kepalas būtų padėtas ant stalo.
Kartenos ikimokyklinio ugdymo „Papūgėlių“ grupės pedagogai pasitarė su vaikų tėveliais ir nusprendė, kad vaikai nuo pat mažens turėtų žinoti ilgą ir sudėtingą duonos atsiradimo kelią, suprasti, kiek darbo ir prakaito į ją sudėta, suvokti duonos vertę, išmokti ją gerbti ir branginti. Todėl ikimokyklinukų grupėje pradėtas vykdyti projektas „Duonos kelias nuo grūdo iki stalo“.
Gražų Kartenos miestelį garsina UAB „Naminė Kartenos duona“. Projekto vykdymas ir prasidėjo nuo vaikų pažintinės išvykos pas ponią Dariną Gaučienę į jos nuosavo namo rūsyje įrengtą nedidelę kepyklėlę. Mūsų vaikai buvo laukiami ir šiltai priimti. Kepyklėlės šeimininkė išsamiai vaikams papasakojo savo duonos gimimo istoriją, aprodė įrengtas patalpas, supažindino su jose esančiu duonos maišytuvu, krosnimi, kurioje kepami visi miltiniai gaminiai: duona, bandelės, pyragas, sausainiai ir kt.
Vaikams buvo suteikta galimybė ne tik stebėti, bet ir patiems dalyvauti kepant duoną. Jie maišė ir minkė tešlą, pasitelkę savo vaizduotę gamino bandeles, riestainius ir kitus gaminius, kuire įgudusios kepėjos buvo mikliai pašauti į krosnį. Kol vaikų bandelės kepė, kepyklėlės šeimininkė visus pavaišino savo iškepta gardžia, be jokių konservantų ir priedų juoda duonele, sausainukais ir natūraliomis obuolių sultimis. O kai iš krosnies ištraukė jau iškeptas, namų šiluma kvepiančias, vaikų rankelėmis sukurtas bandeles, mažylių akys taip nušvito ir su neapsakomu džiaugsmu ieškojo savo gaminio.
Apsilankę ponios Darinos Gaučienės kepyklėlėje vaikai ne tik patyrė džiugių emocijų, bet ir patys dalyvavo duonos gaminimo ir kepimo procese. Išlydėdama mažuosius kepėjus šeimininkė pabrėžė, kad duoną gali kepti tik geras, kantrus, atsidavęs žmogus, kad reikia su ja gražiai kalbėtis, nes duona yra gyva – ji viską supranta ir jaučia.
Juk ir projekto „Duonos kelias nuo grūdo iki stalo“ vienas iš tikslų, kad vaikai suprastų duonos vertę, kuri ne tik mums suteikia jėgų, bet ir sutelkia bendravimui ir bičiulystei. Taip pat skatina prisiminti tautines tradicijas, kurių prisiminimas ir puoselėjimas užtikrina ateities pilnavertiškumą. Tagi rugio mirtis ir prisikėlimas duonos, pagarbiai dedamos ant balta linine staltiese užtiesto stalo, pavidalu simbolizuoja nenutrūkstamą praeities ir dabarties ryšį, tąsos būtinybę.
Ingrida Zajančauskaitė, „Papūgėlių“ grupės vyr. auklėtoja
2012-12-04