2017-03-03

„Visuose mano kūriniuose – mano džiaugsmas, ašaros, kartėlis, visa mano širdis“.
Ieva Simonaitytė

Literatūrinė popietė „Klaipėdos krašto rašytoja Ieva Simonaitytė“

Ieva Simonaitytė – savamokslė talentinga rašytoja, Mažosios Lietuvos istorijos, gyvenimo vaizduotoja, papročių žinotoja, kalbos mokėtoja, sąmoninga lietuvininkė. Minint 120-ąsias rašytojos gimimo metines (gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanagų kaime netoli Priekulės) Kartenos bibliotekoje vasario 27 d. 15 val. suorganizuota literatūrinė popietė „Klaipėdos krašto rašytoja Ieva Simonaitytė“.

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Kartenos filialo vyr. bibliotekininkė Zinaida Viršilienė (renginio iniciatorė ir bendraautorė) popietės dalyviams papasakojo apie svarbiausius rašytojos Ievos Simonaitytės gyvenimo ir kūrybos momentus. Skambėjo Kartenos kultūros skyriaus meno vadovų Janinos Vaičekauskienės ir Rimanto Varkojaus atliekamos dainos „Paukščiai“, „Saulelė raudona“ ir kt.

„Aš norėjau sukurti vaizdą tik iš padavimų, einančių „iš lūpų į lūpas“ senųjų mūsų išmintingųjų lietuvininkų. Na, ir sukūriau“. Tokius žodžius apie pirmąjį savo romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ yra pasakiusi pati rašytoja. Šį Ievos Simonaitytės romaną Lietuva, jos kultūros žmonės sutiko su meile ir pasitikėjimu. Rašytojai buvo paskirta Valstybinė literatūros premija.

Daug autentiškos medžiagos pateikta autobiografinėje trilogijoje „O buvo taip“. „O jei taip parašiau, tai taip ir bus buvę“,-teigia Ieva Simonaitytė savo knygoje. Dar vienas reikšmingas kūrinys – romanas „Vilius Karalius“, kuriame svarbūs tautiniai ir moraliniai aspektai.

Minėtus Mažosios Lietuvos metraštininkės kūrinius – romanus „Aukštujų Šimonių likimas“, „Vilius Karalius“, autobiografiją „O buvo taip“ - plačiau aptarė mūsų mokyklos-daugiafunkcio cento lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vitalija Brunalienė. Žymiausių kūrinių ištraukas skaitė aštuntokės Ingrida Šlevinskaitė, Justina Šiaulytė bei 6 klasės mokinė Arvydė Paulauskaitė. Bibliotekos skaitytoja Kazimiera Daukantienė perskaitė ištrauką iš knygos „Pikčiurnienė“.

Kokios yra rašytojo galimybės, labiausiai pasako kalba. Ieva Simonaitytė – unikali savo krašto rašytoja, turinti savo kalbą, savitą kalbėjimo būdą. Jau niekas taip gyvai nekalbės apie lietuvininkus, kurie gyvena „stubose“, vilki „jakus“, „jopes“, „bliuzes“, srebia „muizę“, roputienę ar kabina šiupinį. Daug kitų įdomių rašytojos kalbos pavyzdžių pateikė mokyklos bibliotekos vedėja Alvyra Bončkienė. Iš Vytauto Rimavičiaus knygos „Ieva Simonaitytė: žinoma ir dar nežinoma“ ji taip pat paskaitė rašytoją pažinojusių ir su ja bendravusių žmonių atsiminimus.

Vaišindamiesi „kafija“ su pyragynais (kaip pasakytų rašytoja I. Simonaitytė) literatūrinės popietės dalyviai peržiūrėjo ir aptarė Roberto Verbos filmą „Ieva Simonaitytė“.