2017-02-13

„K. Bradūno poezija tyra ir aiški, ji pilna skaudžios, ramios tiesos“.
(Vanda Zaborskaitė)

KAZIO BRADŪNO POEZIJOS SKAITYMAI

Kazys Bradūnas – ryškiausias žemininkų ideologijos poetas, redaktorius, išeivijos kultūros organizatorius, keliolikos poezijos knygų autorius, išreiškęs individualų poetinį santykį su prarasta gimtąja žeme, su lietuvių mitologija, tautosaka ir istorija. Vasario 9 d. mūsų mokykloje paminėtos kūrėjo 100-osios gimimo metinės – suorganizuota popietė „Kazio Bradūno poezijos skaitymai“ (scenarijų parengė lietuvių kalbos mokytoja Vitalija Brunalienė). Poeto kūrybos eiles skaitė ir deklamavo 6-9 klasių mokiniai (Jurgita Ilginytė, Silvijus Molokanovas, Justina Šiaulytė, Alvyda Jedenkutė, Viktorija Raminaitė, Augustė Mikutaitė, Jolita Domarkaitė, Rolandas Lukauskas), pedagogai.

Renginio pradžioje popietės dalyviai klausėsi 8 klasės mokinių Justinos Šiaulytės ir Alvydos Jedenkutės pranešimo apie svarbiausius Kazio Bradūno biografijos ir kūrybos momentus.

Gimęs 1917 m. Sūduvoje, Kiršų kaime, netoli Alvito, žemdirbių šeimoje, K. Bradūnas sukaupė daug kūryboje atsiliepiančių pirmųjų prisiminimų. Apie tai byloja ir eilėraštis „Kūdikio sapnas“, kurį perskaitė bibliotekos vedėja Alvyra Bončkienė.

Kazys Bradūnas priklauso vienai reikšmingiausių egzodo poetų kartai – žemininkams. „Bradūnas ne gamtos, o žemės poetas“ (J. Grinius). Žemė jo poezijoje reiškia ne tik prarastą Lietuvą, bet yra ir svarbiausias atskaitos taškas, kuriuo matuojamas žmogaus gyvenimas. Žemdirbio pasaulis poetui darnus, pilnas meilės ir pasitikėjimo, čia viskas tikslinga ir turi savo vietą. Eilėraštis „Vakaro maldoj“, kurį perskaitė 8 klasės mokinė Alvyda Jedenkutė, – meilės žemei išpažinimas.

Kaziui Bradūnui Lietuva visada buvo pažadėtoji žemė, stabilumo garantas. Suvokdamas lietuvio prigimtį, jis teigė, jog žmogaus saugumo ir ramybės oazė yra jo namai (eilėraštis „Sodybos“).

Eilėraštis „Vakaras“ pulsuoja ramybe, švelnumu, gimtoji žemė čia vadinama motule (tekstą skaitė priešmokyklinio ugdymo grupės auklėtoja Gabrielė Vesta Kastėnienė).

Kazys Bradūnas – poetas, įsipareigojęs savo tautai, jos praeičiai. Kūrėjo eilėraščiuose yra mitologinių motyvų. „Protėvių maldoj“ pas mus sugrįžta mitologinė Žemyna – deivė žemdirbė, sėjanti, auginanti, renkanti, globojanti žemę ir ją dirbančius (eilėraštį skaitė lietuvių kalbos mokytoja Arina Prižginaitė).

Kazio Bradūno poezijoje įstabiausi yra eilėraščiai, kurių brolystė tautosakai yra gilesnė negu žodžiai, įvaizdžiai, motyvai. Toks yra „Sidabra“, traukiantis paslaptingumu, gražiu skambėjimu, prasmės ir žodžių sąskambiais (eilėraštį „Sidabra“ perskaitė istorijos mokytoja Asta Pocienė).

K. Bradūno poezijos dramatiškąją nuotaiką lemia atsiskyrimas nuo žemės, gyvenimas svetur. Tėvynės ilgesio ir netekties tema plėtojama eilėraščiuose „Odisėjas buvo nekantrus“ (skaitė kūno kultūros mokytojas Marius Meškauskas) ir „Be tėvynės“ (8 kl. mokinė Viktorija Raminaitė). Ši skaudi jausena išsakyta ir eilėraštyje „Svetimoji duona“, kurį perskaitė pavaduotoja ugdymui Aušra Gedgaudienė. K. Bradūnas mus verste verčia tikėti, jog gyvenimo pilnatvė, santarvė ir pasitenkinimas įmanomi tik savo tėvynėje, savo žemėje.

K. Bradūno poezijoje gyva ir kultūrinė, ir istorinė atmintis. Kūrėjas akcentuoja, kad praeities karžygių dvasia gyva ir šiandien, jog dabarties žmogus taip pat moka ir gali atlikti ugningus, didžius, pasiaukojančius darbus (eilėraštis „Protėvių ugnis“).

Poetui žodžio ištarimas yra ypatingas (eilėraštį „Žodžiai“ padeklamavo aštuntokas Rolandas Lukauskas). Žodis – reikšmingas įrankis žmogaus gyvenime. Jis gali gydyti, gali ir sužeisti, o kartais žodžius reikia tiesiog taupyti, nebarstyti jų (tekstas „Trumpo eilėraščio aukojimas“; 9 kl. mokinė Jolita Domarkaitė).

Eilėraštis įkvepia, ramina, jaudina, pamoko, jis visada reikalingas, ragina būti ir būti prasmingai (tekstą „Būti“ skaitė anglų kalbos mokytoja Jolanta Putriuvienė).

Poezija mus padaro gilesnius, gražesnius, jautresnius, pastabesnius, patriotiškesnius (eilėraštį apie poeziją padeklamavo septintokas Silvijus Molokanovas). Svarbiausia – tobulėti, nestovėti vietoje, pailsėti ir vėl oriai BŪTI.

Nuotraukos fotogalerijoje

Atnaujinta 2024-03-26 © Kartenos vidurinė mokykla. Visos teisės saugomos. Sprendimas:Creative partner