2015-11-27
„Visos gėlės – žemės spinduliai. Gamtos akys. Gėlės kaip vaikai – visos gražios.
Net ir ujamos iš dirvų. Kiekvienas augalas turi savo paskirtį ir prasmę. Gamtoje nieko nėra beprasmiško“.
Janina Degutytė
Atvira integruota pamoka „Gėlės įvaizdis lietuvių kultūroje ir mene“
Lapkričio 18 d. mokytojos Arina Prižginaitė ir Kristina Pocevičienė 10 klasės mokiniams vedė atvirą integruotą pamoką „Gėlės įvaizdis lietuvių kultūroje ir mene“ (tai vykdyto lietuvių kalbos ir dailės projekto pristatymo pamoka). Pagrindinis integruotos pamokos tikslas – išsiaiškinti gėlių svarbą lietuvių kultūroje ir mene, gėlių reikšmę apeiginiuose papročiuose, žodinėje kūryboje, originaliu būdu pristatyti vykdytą projektą.
Pamoką vedusi lietuvių kalbos mokytoja A. Prižginaitė teigė, kad gėlių įvaizdis liaudies kūryboje (pasakose, sakmėse, liaudies dainose ir kt.) itin ryškus. Pavyzdžiui, vienas keisčiausių augalų senovės žmogui buvo lelija, kuri, pasak legendos, išaugdavusi iš mirusios mergaitės burnos ir gyvenusi tik vandenyje. Į papartį taip pat buvo žiūrima kaip į ypatingą augalą, galėjusį apdovanoti žmogų išskirtine regėjimo ir žinojimo galia. Apie tai papasakojo 10 klasės mokinė Dainora Jedenkutė (sakmė „Žiedas už apivaro“). Mokiniai taip pat minė mįsles apie gėles, klausėsi pasakos apie jazminą.
Pedagogės K. Pocevičienė ir A. Prižginaitė akcentavo, kad gėlės įvaizdis ryškus ir liaudies kultūroje bei mene. Nuo senų laikų Lietuvoje tikėta, kad gėlės yra apsisaugojimo nuo blogio priemonė, o didžiausią simbolinę prasmę turi gėlių viršūnė ir pumpuras, nes tai yra gyvybės pradžia ir tikrasis grožis.
Apie gėlių simboliką kalbėjo ir 10 klasės mokiniai. Kiekvienas iš jų jau buvo atlikęs kūrybinį darbą (nupiešęs gėlę – simbolį), kurį pristatė integruotos pamokos metu (sudaryta „simbolinė gėlių pieva“), taip pat paaiškino pasirinktos gėlės simbolinę reikšmę (pranešimas „Gėlių simbolinės reikšmės“). Apie prietarus, susijusius su gėlėmis, papasakojo Vitalija Kniukštaitė, o Karolina Šeiniūtė apžvelgė tradicinio gėlių darželio ypatumus (pranešimas „Kaipgi gražus gražus rūtelių darželis“).
Integruotos pamokos organizatorės A. Prižginaitė ir K. Pocevičienė pabrėžė, kad gėlės motyvas būdingas ne vieno poeto kūrybai. Dažniausiai poetų minimos lauko gėlės: ramunės, neužmirštuolės, našlaitės, vandens lelijos, pienės.
10 klasės mokiniai taip pat ieškojo eilėraščių apie gėles, mokėsi tekstus atmintinai, atliko kūrybinį darbą – iliustravo pasirinktą eilėraštį (svarbiausias iliustracijos akcentas – gėlė). Integruotos pamokos metu mokiniai pabaigė piešti gėles, iškirptus popierinius žiedus priklijavo prie piešinio pagrindo, deklamavo H. Radausko, R. Skučaitės, J. Degutytės, S. Nėries, K. Binkio, B. Buivydaitės, L. Giros, M. Grigonio, S. Tomarienės eiles.
Taigi atviros integruotos pamokos metu buvo aptartas gėlės įvaizdis liaudies kūryboje, lietuvių kultūroje ir mene, individualioje poetų kūryboje. 10 klasės mokiniai pristatė parengtus pranešimus, atliktus kūrybinius darbus. Tiek lietuvių kalbos, tiek dailės užduotis kiekvienas ugdytinis atliko pagal individualius gebėjimus.