2014-12-26
„Minėki Vaižgantą – linų šviesiųjų dievą - /Iš šimtmetinio jo rudens...“
(A. Masionis)
PAMINĖTOS 145-OSIOS VAIŽGANTO GIMIMO METINĖS
Vaižgantas yra tarsi lietuvių kultūros šviesos įspūdis. „Teisingas, tiesus, dosnus, altruistiškas, nesigviešiantis turtų, nesitaikstantis prie visuomenės konvencijų, tolerantiškas bet kokių pasaulėžiūrų ar politinių įsitikinimų žmonėms, atlaidus žmogiškoms silpnybėms ir reiklus sau, demokratiškas iš esmės – nuo buities iki viešojo gyvenimo“ (V. Zaborskaitė).
Juozas Tumas-Vaižgantas gimė 1869 m. rugsėjo 20 d. Šiais metais minimos kunigo, rašytojo, publicisto, aktyvaus visuomenės veikėjo, didžiausio mūsų tautininko 145-osios gimimo metinės.
Minėdami garbingą Vaižganto gimimo sukaktį, 8 klasės mokiniai su lietuvių kalbos mokytoja A. Prižginaite organizavo integruotą veiklą. Perskaitę J. Tumo ištrauką „Napalys darbus dirba“ (iš romano-epopėjos „Pragiedruliai“), aštuntokai ėmėsi darbo: pagal pateiktas temas rinko, analizavo ir sistemino medžiagą apie Vaižganto biografiją, kūrybą, visuomeninę veiklą, atliko praktines užduotis, parengė kompiuterines pateiktis. Kūrybinius darbus mokiniai pristatė gruodžio 18 d. mokyklos skaitykloje.
Vieną išsamiausių, originaliausių, meniškiausių darbų parengė aštuntokai Dovydas Kikalas ir Saulius Tamošauskas. Mokiniai pristatė pranešimą „Vaižganto biografija, kūrėjo asmenybės bruožai“. Šia tema pranešimą buvo parengusi ir Gabrielė Šilauskaitė.
Apie J. Tumo kūrybinį palikimą kalbėjo Donatas Vyšniauskas ir Mykolas Liakstutis (pranešimas „J. Tumo-Vaižganto kūrybinis palikimas“).
Pranešimą „Vaižganto kultūrinė veikla“ buvo parengusi aštuntokė Indrė Anužytė.
Žydėjimu gamta atrodo dvasinga. Iš gamtos giliųjų pajautų atsiranda poezija ir muzika. Taigi, apie vasaros pievos grožį, apie augalėlius, minimus „Pragiedrulių“ ištraukoje „Napalys darbus dirba“, pasakojo Gabrielė Vasiliauskaitė, Laima Lazdauskaitė ir Emilis Radvilavičius (pranešimas „Augalai „Pragiedrulių“ ištraukoje“). Klausytojai ir išgirdo, ir pamatė, kaip atrodo smilgos, vikiai, kmynai, geltonosios, arkliadančiai ir kiti augalai.
Monsinjoras K. Vasiliauskas yra pasakęs: „Man Vaižganto žodžiai buvo kaip duona, – kvapnūs ir skalsūs. Žavėjo jo didelis noras ieškoti „deimančiukų“ žmonėse, kūryboje ir gyvenime“. Kas tie „deimančiukai“? Tai kiekvieno žmogaus sieloje spindintys gėrio kristalėliai, simbolizuojantys sąžinę, dvasios grožį, gerumą. Tik labai gražios sielos žmogus galėjo pamatyti savo tautiečių viduje žėrinčius gėrio kristalus.
„Deimančiukų“ Kartenoje ieškojo ir aštuntokės Rugilė Kaubrytė bei Brigita Narvilaitė (pranešimas „Kartenos „deimančiukai“). Apklaususios nemažai karteniškių, mokinės sudarė miestelio „deimančiukų“ sąrašą, nubraižė gautų apklausos rezultatų diagramas.
Taigi, 8 klasės mokiniai parengė informatyvius pranešimus ir prasmingai paminėjo J. Tumo-Vaižganto 145-ąsias gimimo metines.